Socialinė aplinka Danijoje

Bedarbio pašalpos, piniginė pagalba netekus darbo, reabilitacija, SU (studento stipendija), ankstyvas išėjimas į pensiją, dantų priežiūros, švietimo, būsto, šeimos pašalpa, šildymo kompensacija, Laidotuvės .... tai tik dalis iš išvardintu 123 pašalpų rūšių dėl kurių gali kreiptis Danijoje gyvenantys ir dirbantys asmenys iš Europos Sąjungos šalių.

  • ­ Viešosiose įstaigose. jei darbuotojas įvertina kad klientas nesusikalba daniškai, darbuotojas gali užsakyti tos kalbos vertėją būsimam pokalbiui. Taip pat vertėjo paprašyti galima ir pačiam klientui iš anksto, patartina raštu (kad ir to paties vertėjo pagalba) per eBoks parašius į atitinkamą įstaigą.
  • ­ Medicininė pagalba. Gyvenantiems ir mokantiems mokesčius Danijoje priklauso nemokamai bendrosios praktikos gydytojo ar specialisto konsultacijos, greitosios pagalbos paslaugos, bei medicininis gydymas pagal Danijos Sveikatos Apsaugos įstatymus. Prireikus vertėjo paslaugų medicinos įstaigose, jas dažniausiai finansuoja pati įstaiga.

Jei jums reikalinga specializuota pagalba (išskyrus ausų ir nosies daktarą), pirmiausia turite gauti siuntimą iš bendrosios praktikos gydytojo. Tam tikros medicininės paslaugos (pvz. fizioterapija, pėdų gydytojai, psichologai ir dantistai) yra mokamos visiems, bet turint draudimą šios paslaugos gali būt dalinai arba visiškai kompensuojamos, jei atitiksite draudiminius atvejus.

Nepaisant gana liberalių įdar minimalaus valandinio užmokesčio, samdomi darbuotojai dažniausiai turi dideles socialines garantijas ir yra ginami institucijų (tame tarpe profsąjungų). Didelės socialinės garantijos apibrėžiamos kolektyvinėse sutartyse ir socialinę sritį reguliuojančiuose įstatymuose.

Įstatymu garantuojamos socialinės garantijos:

  • ­ ligos pinigai (biuletenis) susirgus arba dekretinės išmokos, jei Danijoje iki ligos (arba išėjimo į dekretines) išdirbta bent 3 mėn, ir per tuos 3 mėnesius bent 120 val.
  • ­ netekus darbo skiriama pašalpa (kontanthjaelp) netrintiems savo vardu turto, arba a­kasos išmokos (dagpenge), atitinkančios Sodros išmokas netekus darbo Lietuvoje
  • ­ vienkartinės išmokos tam tikrais atvejais, jei pragyventi neįmanoma
  • ­ valstybinė pensija, gaunama išdirbus 25 metus Danijoje (arba dalinė pensija, išdirbus bent 5 metus)
  • ­ 5 savaitės apmokamų atostogų per metus, jei pagal valandinį atlyginimą dirbančiam žmogui darbdavys dar nuo savęs atideda 12,5% nuo algos atostogoms
  • ­ garantinis fondas, kur valstybė laiku kreipusis išmoka darbuotojui bankrutavusio (užsidariusio) darbdavio neišmokėtą algą, atostoginius ir kt.
  • Kolektyvinėmis sutartimis dažnai parūpinamos socialinės garantijos:
  • ­ viršvalandžių, vakarinio ir naktinio darbo papildomas apmokėjimas
  • ­ papildomos įmokos į pensijinius fondus (dažnai pagal schemą 4% darbuotojas ir 8% darbdavys)
  • ­ darbdavio apmokami kvalifikacijos kėlimo kursai
  • ­ tam tikras dienų skaičius per metus kai galima likti namie (apmokamos atostogos)
  • ­ ir dar daug kitų.

Ne paslaptis, kad nesąžiningų darbdavių pasitaiko visur – netgi Danijoje – kurie neišmoka darbuotojams pagal įstatymą priklausančių pinigų. Tada lieka informuoti atitinkamas įstaigas, eiti teisminiu keliu, su profsąjungų, privačių advokatų pagalba arba asmeniškai traukiant darbdavį teisman.

Profsąjungos, kad ir kaip smarkiai besireklamuotų ginančios darbuotojus, taip pat nėra suinteresuotos skriausti darbdavių. Kaip taisyklė, ginčai sprendžiami su profsąjungos pagalba, dažnai baigiasi abipusiu susitarimu kur darbuotojas atgauna kažkurią dalį pagal įstatymus ar kolektyvines sutartis priklausančių pinigų. Profsąjungos nelinkę pagelbėti darbuotojams, kurie mokėję nario mokestį mažiau nei 3 mėnesius. Pasitaiko ir nekompetetingų, šališkų arba tiesiog tinginčių profsąjungos darbuotojų, kurie pradelsia pretenzijų, apskundimo terminus, arba numarina prieš darbdavį patiektas pretenzijas.

Kaip danguje taip ir žemėje – konfliktuojant su darbdaviu verta išsiaiškinti įstaigas kurios turėtų pagelbėti konkrečioje situacijoje, susijusias interesų grupes ir jų tarpusavio ryšius, bei kruopščiai rinkti liudininkus ir medžiagą kuri anksčiau ar vėliau gali pasitarnauti kaip raštiški įrodymai.

Darbo santykiai:

Danai yra suinteresuoti dirbti, darbuotojai laikomi motyvuotais ir atsakingais.Danai ­ kuklūs žmonės, savo pasiekimais nesigiria. Šalies piliečiai didžiuojasi savo švietimo ir socialine sistema ir kompetencijos tobulinimą įvardina kaip vieną iš prioritetų. Įprastinė darbo savaitė Danijoje – nuo pirmadienio iki penktadienio, 8:30 – 17:00.

Daugumoje Danijos darboviečių vyrauja horizontali valdymo forma, pasižyminti atviru dialogu tarp valdžios ir darbuotojų. Vadovai dažniausiai skatina komandos narius išreikšti savo nuomonę ir visada atsižvelgia į grupės ar organizacijos interesus. Darbo kultūra iš esmės yra orientuota į bendradarbiavimą, todėl komandos pasiekimai yra vertinami labiau nei individualūs.

Verslo susitikimai prasideda trumpu ir tvirtu rankos paspaudimu. Prioritetinė kalba – danų, esant reikalui ­ anglų. Danai subtiliai analizuoja informaciją ar pasiūlymą, o rašytinis kontraktas yra laikomas rimtu įsipareigojimu.

Verslo dovanos Danijoje nėra visuotinai priimtas dalykas. Tačiau, jeigu esate pakviestas į privačius namus, maža dovanėlė, gėlės ar butelis vyno būtų priimti teigiamai. Korupcija ir kyšininkavimas Danijoje yra itin reti.